Montesori metodika – laisvė rinktis atsakingai

Kokie yra Montesori metodikos principai?

• Remiantis šia filosofija, svarbiausia – vaiko aktyvumas ir sekimas jo interesais. Taip ugdomas vaiko savarankiškumas ir nepriklausomumas.
• Vaikams suteikiama pasirinkimo laisvė. Tiesa, rinktis reikia atsakingai, laikantis taisyklių ir elgsenos normų.
• Svarbu ugdyti atsakomybę už save ir savo aplinką
• Mokymasis vyksta skirtingo amžiaus grupėse.
• Vaikai mokosi „gyvenimo mokykloje“, kurioje suteikiamas „gyvenimiškas“ išsilavinimas – mokoma to, kas pritaikoma gyvenime.
• Visi pedagogo sprendimai remiasi vaiko stebėsena ir jo elgesio analize.
• Svarbu ne „iškalti“, o išmokti. Dėl šios priežasties vaikai mokomi giliai suvokti sudėtingas disciplinas.
• Vaikai mokosi aplinkiniams rodyti pagarbą ir gerumą. Todėl svarbu, kad klasėje vaikai jaustųsi lyg stiprios ir vieningos bendruomenės nariais.

Kaip atrodo ugdymas Montesori klasėje?

Montesori klasėje nėra įprastų pamokų, trunkančių 45 min. Ugdymas remiasi pasirinkimo laisve. Vaikai gali patys pasirinkti mokymosi dalyką. Jie taip pat gali laisvai nuspręsti kurias užduotis atlikti pirmiau, o kurias pasilikti pabaigai. Nevaržomas užsiėmimų laikas ir vieta. Be to, vaikai gali patys nuspręsti, kas taps jų partneriais atliekant praktines užduotis. Atrodytų, kad laisvė rinktis įgalina dykinėti, tačiau taip tikrai nėra, nes laisvė – apribota atsakomybių. Pirmiausia, vaikas gali rinktis tik tas užduotis, kurios specialiai paruoštos pedagogų ir naudingos konkrečiam vaikui. Be to, kasdien būtina mokytis bent penkių dalykų: matematikos, anglų ir gimtosios kalbų, literatūros ir pasaulio pažinimo. Šioje mokykloje vaikai atlieka praktines užduotis, kurios skatina ugdyti discipliną. Atlikdami užduotis, vaikai išmoksta savarankiškai planuoti ir tuos planus įgyvendinti.

Ugdo ne tik žaislai, bet ir namuose bei gamtoje randami daiktai

Montesori klasėse dominuoja ne įprastos lavinimo ir mokymo priemonės, o vaidmenų žaidimai bei namuose ar gamtoje lengvai randami daiktai: keisti rakandai, indai, prietaisai ar gamtinės medžiagos.

Vaidmenų žaidimai

Šie žaidimai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir ugdo rūpestingumą, pareigos jausmą ir atsakomybę. Pavyzdžiui, vaikai, žaisdami su lėlėmis, mokosi rūpestingumo, o žaisdami su mašinėlėmis – ugdo drąsą, stiprybę, veržlumą. Visgi, ugdant vaikus pagal Montesori metodiką, tradiciniai žaislai – ne pati geriausia lavinimo priemonė. Vertėtų įsigyti vaidmenų žaidimų, kurie yra puiki, ugdanti pramoga. Žaisdami vaidmenų žaidimus, vaikai ne tik smagiai praleis laiką, bet ir kurs scenarijus, susipažins su namų ruoša, įvairiais lauko ir vidaus darbais. Galbūt ir patys užsinorės imtis vienos ar kitos veiklos. Kai namie tradicinių žaislų bus mažiau, juos pakeis namuose sutinkami daiktai arba vaikai patys pasigamins sau žaislus. Tegul mikrofonu tampa plaukų šepetys, būgnus atstoja puodai, o gitarą – šluota. Tereikia tik fantazijos, ir vaikas lengvai susikurs visus muzikos instrumentus. Tokiu būdu ne tik geriau pažįstamas pasaulis, ugdomas ne tik kūrybiškumas, bet ir gebėjimas nepalankią situaciją paversti palankia ar net smagia. Kaip sakoma, nėra padėties be išeities. Be to, savadarbiai žaislai vaikui yra brangesni, todėl su jais užsimezga kur kas stipresnis emocinis ryšys nei su pirktais. Taip pat pačių pasigamintus žaislus vaikai labiau saugo ir su jais noriai žaidžia.

Žaidimai su gamtiniais radiniais

Gamta – didžiausias turtas. Čia galima ne tik žaisti, bet ir rasti pačių įvairiausių medžiagų, kurios gali virsti puikiais žaislais. Kriauklės, kaštonai, lapai, gilės, akmenukai, kankorėžiai – gamtinės medžiagos, kurias galima panaudoti ne tik kuriant įvairius darbelius, bet ir žaidžiant vaidmenų ar kitus žaidimus. Tegul virėja verda sriubą iš gilių, gydytojas išrašo kankorėžių, parduotuvėje pirkėjas atsiskaito akmenukais. Žaisdami vaidmenų žaidimus vaikai turtina žodyną, mokosi mandagumo, kaip derėtų elgtis gyvenimiškose situacijose, be to, susipažįsta su profesijomis.